Etiopija
Pasirinkite
Šioje kelionėje:
- Kelionė su grupe ir vadovu iš Lietuvos;
- pažinsite nepaprastai įvairią Etiopiją – nuo UNESCO Pasaulio paveldo krikščionybės paminklų šiaurinėje šalies dalyje iki pietinių regionų ir vietinių genčių ritualų, papročių bei gyvenimo būdo;
- išgirsite legendų apie Sandoros skrynios saugojimo vietas, karalienę Sabą, Saliamonidų dinastiją, Naująją Jeruzalę, tamplierius ir daugybę kitų;
- kilsite į kalnus, užgniaužę kvapą dardėsite kalnų keliais, o nepakarojamų įspūdžių akimirkos ilgai įstrigs atmintyje…
- važiuosite ir gerais, ir dulkėtais keliais. Kartais kelionės užtruks ilgiau, nes čia pirmenybė visada suteikiama keliaujančioms karvėms, ožkoms ir avims ar genčių susirinkimui tiesiog ant kelio;
- lankysitės nacionaliniuose parkuose, grožėsitės gamta, gyvūnais, pamatysite babuinų, krokodilų ir įvairių paukščių;
- keliausite Didžiuoju Lūžių ir Omo slėniais, sutiksite daugiau nei dešimt skirtingų genčių;
- ragausite aromatingos Etiopijoje užaugintos kavos.
1 DIENA. VILNIUS-STAMBULAS–ADIS ABEBA
Skrydis Vilnius-Stambulas-Adis Abeba.
2 DIENA. ADIS ABEBA (P, V)
Atvykę į tarptautinį oro uostą ir sutvarkę migracijos bei muitinės formalumus, būsite pasitikti ir važiuosite į viešbutį. Po pusryčių – apžvalginė ekskursija po Adis Abebą.
Šis miestas yra įsikūręs 2 400 m virš jūros lygio aukštyje ir yra trečia pagal šį vertinimą sostinė pasaulyje po La Paso Bolivijoje ir Ikito Ekvadore. Be to, Adis Abeba yra Afrikos Sąjungos sostinė ir dėl to dažnai vadinama visos Afrikos sostine. Adis Abeba iš pirmo žvilgsnio sudaro chaotiško ir kontrastų kupino miesto įvaizdį, tačiau iš tikrųjų tai judrus ir įtraukiantis miestas, kurio dvasia yra būtent tokia, kokia ir turėtų būti Etiopijos sostinės – keistai ir neabejotinai etiopiška.
Žavėsitės panoraminiu Adis Abebos vaizdu nuo Entoto kalno (3200m), aplankysite imperatoriaus Meneliko II buvusią rezidenciją, suręstą iš molio, Šv. Marijos bažnyčią, kur jis buvo karūnuotas karaliumi.
Aplankysite Nacionalinį muziejų, kuriame surinkta skirtingas kultūras, istoriją, tradicijas, religijas ir įvairiausių genčių gyvenimo būdą atspindinti kolekcija, susipažinsite su šalies istorija nuo žymiosios Liusi fosilijos (3,2 mln. m. amžiaus) iki šiuolaikinės Etiopijos.
Apžiūrėsite Švč. Trejybės katedrą – unikalų barokinį Etiopijos ir visos Afrikos paminklą, Šv. Jurgio muziejų ir galiausiai Merkato turgų – didžiausią turgų ne tik Adis Abeboje, bet ir visoje Afrikoje. Jame pilna visko – nuo naujausių vietinių garso įrašų, tradicinių kryželių, drabužių ar pagal užsakymą pagamintų sidabro ir aukso papuošalų iki įvairiausių daržovių ir gausybės prieskonių. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Adis Abeboje.
3 DIENA. ADIS ABEBA–LALIBELA (P, V), Lalibelos aukštis – apie 2600 m virš jūros lygio.
Po pusryčių – skrydis į Lalibelą – seniausią ir istoriškai krikščioniškajai Etiopijai nepaprastai svarbią vietą (1 val.). Lalibela – miestas Eiopijos šiaurėje, laikomas Etiopijos krikščionių ortodoksų centru ir piligrimystės vieta. XIII a. Lalibelą buvo numatyta paversti Naująja Jeruzale, kaip atsaką musulmonams dėl jų užimtos senosios Jeruzalės. Daug čia esančių pastatų pavadinta tais pačiais vardais kaip ir Jeruzalės pastatai, net per miestą tekanti upė vadinama Jordano upe.
Lalibela garsi XIII a. raudonose vulkaninės kilmės uolose iškaltomis monolitinėmis bažnyčiomis. Painus ir gluminantis tunelių labirintas, siauri koridoriai su požeminėmis perėjomis, grotomis ir galerijomis jungia visas bažnyčias į vieną visumą. Bažnyčiai Bete Medhame Alem laikoma didžiausia monolitine bažnyčia pasaulyje. Bene įspūdingiausia – Šv. Jurgio bažnyčia (Bete Giyorgis) – kryžiaus formos, išskaptuota uoloje naudojant tik kirstukus ir plaktukus. Unikalus, įspūdingas ir didingas Lalibelos kompleksas vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu, o 1978 m. vienuolika monolitinių uolose iškaltų bažnyčių buvo įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Lalibelos monolitinėmis bažnyčiomis galėsite grožėtis visą dieną.
Nakvynė ir vakarienė lodžijoje Lalibeloje.
4 DIENA. LALIBELA–GONDERIS–SIMIENO KALNAI–GONDERIS (P, V), Simieno kalnų aukštis – apie 3 200 m virš jūros lygio
Po pusryčių – skrydis į Gonderį ( 40 min.). Iš Gonderio oro uosto vyksite į UNESCO saugomą Simeno kalnų nacionalinį parką, esantį vakarinėje Simeno kalnų grandinės dalyje. Gėrėsitės puikiu kraštovaizdžiu ir gelada beždžionių populiacija. Simeno kalnai yra viena didžiausių kalnų grandinių Afrikoje su plynaukštėmis, atskirtomis Mašeha (Masheha) upės slėnių, ir bent tuzinu viršukalnių, siekiančių 4 000 m, tarp kurių yra ir aukščiausia Etiopijos vieta – Ras Dašeno kalnas (4 620 m). Simeno kalnuose gyvena trys pagrindinės endeminių Etiopijos žinduolių rūšys: labiausiai paplitusios beždžionės gelados (populiacija siekia apie 7 000), etiopiniai vilkai (šiuo metu kalnuose sutinkami retai, jų populiacija siekia vos 40) bei etiopiniai kalnų ožiai (lot. Capra Walie). Grįždami į Gonderį aplankysite paskutinių Etiopijos žydų kaimelį Veleka, galėsite pasigrožėti jų dirbiniais. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Gonderyje.
Atstumas Gonderis-Simieno kalnai –apie 130 km.
5 DIENA. GONDERIS–BAHIR DARAS (P,V)
Po pusryčių ekskursija po Gonderio pilių kompleksą. Šis miestas – tai pirmoji Etiopijos imperijos sostinė (nuo 1632 m.). Pamatysite unikalius į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus aksemitų stiliaus Karališkuosius rūmus – iki šiol išlikęs karaliaus Fasidilo baseinas, pirtys (XVII a.). Apsilankysite Švč. Trejybės šviesos bažnyčioje (Debre Berham Selassie), kurios interjeras dekoruotas nuostabiomis freskomis, paveikslais. Pasak legendos, šioje bažnyčioje buvo laikoma Sandoros skrynia, kurią Saliamono sūnus Menelikas, pradėjęs Saliamonidų dinastiją, atsivežė iš Jeruzalės. Po ekskursijos kelionė autobusu nuostabiomis vietomis į Bahir Darą – 1 800 m aukštyje esantį miestą, pietinėje Tanos ežero pakrantėje, ir garsėjantį švelniu atogrąžų klimatu. Pagrindinis Bahir Daro miesto bruožas – greta derančios kaimiškos tradicijos ir modernumas. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Bahir Dare.
Atstumas Gonderis-Bahir Daras – apie 175 km;
6 DIENA. BAHIR DARAS (P, V)
Po pusryčių visos dienos ekskursija Bahir Dare. Miestas prisiglaudęs prie Tanos ežero – vieno didžiausių aukštikalnių ežerų pasaulyje. Pro jį prateka dešinysis Nilo intakas Mėlynasis Nilas. Tanos ežerą ekologinio žygio „Vanduo – tai gyvybė“ metu 2013 m. sausį perplaukė ir lietuvis Vidmantas Urbonas.
Iš 38 ežero salų 20-yje stūkso vienuolynai ir bažnyčios. Garsiausia jų – Ura Zidane Mihiret vienuolyno bažnyčia su unikalia XVI–XVIII a. ikonų kolekcija. Ekskursija laivu po ežerą ir apsilankymas Ura Zidane Mihiret vienuolyno bažnyčios saloje. Po pietų Bahir Dare vyksite prie maždaug 30 km nuo miesto centro esančių Mėlynojo Nilo krioklių, vietinių vadinamų Tis Abay (liet. „rūkstantis vanduo“). Vanduo krenta iš 45 m aukščio keturiomis srovėmis ir lietingojo sezono (liepa–spalis) metu atrodo labai įspūdingai. Nilo plotis virš krioklio – apie 400 m, apačioje jis daug siauresnis. Nors tai ne Viktorijos krioklys, vis dėlto jį pamatyti būtina. Pirmasis europietis, aprašęs šį krioklį, buvo portugalų kunigas Joćo Bermudesas (1565 m.). Grįždami aplankysite centrinį Bahir Daro turgų (jei bus turgaus diena), kuris yra laikomas vienu įdomiausių šalyje, o čia siūlomos iškylų pintinės iš ožiukų odos yra puikus suvenyras turistams. Vakare vyksite ant Bezwit kalvos, nuo kurios galėsite grožėtis nuostabiu saulėlydžiu virš Tanos ežero.Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Bahir Dare.
7 DIENA. BAHIR DARAS -ADIS ABEBA–ARBA MINČAS (P, V) Arba Minčo aukštis – apie 1300 m virš jūros lygio
Po pusryčių – skrydis į Adis Abebą. Iš Adis Abebos oro uosto,, persėdę į visureigius, vyksite į Arba Minčą, Hosana keliu. Pakeliui aplankysite Gurage gentį, apžiūrėsite jų trobeles ir pamatysite kaip gaminamas tradicinis jų patiekalas iš netikrų bananų lapų (lot. Ensete) vadinamas Kocho. Gurage žmonės taip pat žinomi kaip sunkiai dirbantys ir neretai yra vadinami Etiopijos kinais. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje Arba Minče.
Atstumas Adis Abeba- Arba Minčas – apie 503 km;
8 DIENA. ARBA MINČAS (P,V)
Po pusryčių, anksti ryte vyksite į Čenča kaimelį kalnuose, 2800 m aukštyje ir lankysite Dorze genties etninę grupę. Apžiūrėsite unikalų namų statybos stilių ir pasigrožėsite tradicinių amatų dirbiniais (audiniais). Dorze genties žmonės yra garsūs audėjai, o jų aukšti avilio formos būstai yra vieni savičiausių tradicinių statinių visoje Afrikoje. Pagrindiniai užsiėmimai regione yra natūrinis ūkininkavimas ir audimas. Kiekvienoje gyvenamoje teritorijoje yra bent vienos staklės, kuriomis dirbama nuolat, o čia gaminami shama drabužiai yra laikomi geriausiais Etiopijoje. Šiais laikais geriausi dorze genties audėjai darbuojasi sostinės tekstilės pramonėje.Vis dėlto didžiausią nuostabą kelia dorze genties namai. Jų aukštis gali siekti iki 6 m, o pagaminti jie iš visiškai natūralių medžiagų. Pirmiausia pastatomi bambukiniai pastoliai, tada jie apipinami žole ir netikrų bananų lapais, iš tokio derinio sukuriamos kietos izoliacinės sienos ir stogas. Dauguma dorze genties namų priekinėje dalyje yra padidinti. Namelių centras – laužavietė, skirta valgiui gaminti ir patalpai šildyti; atskirtos zonos miegui ir mažesniems gyvuliams laikyti. Dorze genties namai labai patvarūs ir paprastai juose susituokusi pora praleidžia visą savo gyvenimą. Aplankysite Dorze turgų (jei bus turgaus diena).
Po pietų Arba Minče jūsų lauks pasiplaukiojimas po Čamo ežerą, vadinamą „krokodilų turgumi“. Pasibaigus lietingajam sezonui ir pradžiūvus užliejamoms ežero salelėms, rytais galima stebėti daugybę besišildančių saulėje krokodilų, o vandenyje tai šen, tai ten besimaudančių begemotų šeimynų. Jei sausesnių salelių yra mažiau, tai „krokodilų turgus“ gali būti ne toks „turtingas“. Manoma, kad sutikti begemotą yra pavojingiau nei krokodilą, nes begemotai vandenyje saugo savo teritorijas, o krokodilai, jei sotūs, yra pasyvūs. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje Arba Minče.
9 DIENA. ARBA MINČAS–DŽINKA (P,V)
Po pusryčių tęsite kelionę į Džinką. Pakeliui aplankysite Tsemajų etninę grupę.
Tsemajai – viena mažiausiai žinomų etninių grupių Etiopijoje, ją apytikriai sudaro 5 tūkst. žmonių, o jų teritorija driekiasi išilgai vakarinio Weito upės (tsemajai ją vadina Dulaika upe) kranto. Genties žmonės užsiima natūriniu ūkininkavimu, kultivuoja potvynių užliejamas teritorijas. Pagrindiniai auginami pasėliai – sorgai ir kukurūzai. Sorgai, kildinami būtent iš Etiopijos, yra penktieji pagal suvartojimą javai pasaulyje. Taip pat tsemajai augina gyvulius, ypač galvijus, laiko bites medui.
Tsemajų kalba yra rytų Cushitic kalba, ji artima kalbai, kuria kalbama Konso gyvenvietėje. Iš čia, sakoma, kilo genties pirmtakas, vyriausiasis vadas Asasa. Tsemajų išvaizda ir aprangos stilius artimas arboro etninei grupei. Šios grupės žmonių kalba panaši, be to, jų teritorija yra greta tsemajų vyriausiojo vado kaimo. Tsemajai dažnai susigiminiuoja su hamerių genties žmonėmis, kurių teritorija plyti į vakarus. Taip pat aplankysite Ari kaimelį ir pamatysite jų medaus rinkimo tradicijas. Vakarienė ir nakvynė ekolodžijoje Džinkoje.
Atstumas Arba Minčas –Džinka apie 250 km;
10 DIENA. DŽINKA–TURMIS (P,V) ;aukštis – apie 1300 m virš jūros lygio
Po pusryčių anksti ryte išvyksite į Mago nacionalinį parką, esantį Omo upės slėnyje. Susipažinsite su mursi genties žmonėmis ir jų gyvenimo būdu. Mursi – tai savita klajoklių gentis, kurią sudaro apie 5 000 narių, jų teritoriją vakaruose riboja Omo, o rytuose – Mago upės.
Mursių gentis labiausiai žinoma dėl karingumo ir vieno itin keisto puošybos elemento – vadinamųjų lūpų lėkščių. Pagal paprotį, kai mursių genties moteris sulaukia 20 metų, jos apatinė lūpa yra įpjaunama, sukuriant mažą tarpą tarp lūpos ir audinio apačioje. Vėliau šis tarpas palaipsniui plečiamas, formuojant „lūpos kilpą“, pakankamai didelę mažai apskritai molio lėkštelei, kuri bus įterpta tarp lūpos krašto ir burnos. Kai lūpa išsitempia, lėkštelė yra pakeičiama didesne. Procesas kartojamas, kol pagaliau tarpas pasidaro toks didelis, kad gali išlaikyti 15 cm skersmens lėkštę, o moteris lengvai užsitraukia savo ištemptą lūpą per galvą. Laikoma, kad kuo didesnę lėkštę moteris gali nešioti, tuo didesnė yra jos vertė. Kai ji ištekėjusi – tikrai didžiulė lėkštė gali turėti net 50 galvijų vertę. Kitaip nei kartais manoma, mursių moterys nenešioja lūpų lėkščių nuolat, jos yra gerokai per sunkios ir nepatogios. Vis dėlto vaizdas be lėkštelės gali būti sukrečiantis…
Kelias į santuoką vyrams taip pat nėra lengvas. Tradiciškai vyras gali vesti tik tada, kai laimi kovą lazdomis (vadinamą donga). Jos metu varžovai, baltai išsidažę kreida, kaunasi 2 m ilgio lazdomis. Ankstesniais laikais mirti šiose kovose buvo įprastas dalykas, tačiau šiandien vienas iš kovotojų paprastai pasiduoda. Išrinktų merginų grupė išneša nugalėtoją ir nusprendžia, kuri iš jų vėliau už jo ištekės.
Toliau keliausite į Turmį ir lankysite į vieną įdomiausių ir didžiausių Etiopijos genties hamerių gyvenvietę. Geriausiai žinomos genties populiacija siekia 35 tūkstančius. Ši gentis taiki, bet jos žmonės nešiojasi ginklus, kad apsigintų nuo dažnų laukinių gyvūnų ir kaimyninių genčių antpuolių.
Iš prigimties, kaip ir dauguma kitų pietų Omo genčių, hameriai yra klajokliai ir ypač didžiuojasi savo galvijų bandomis, tačiau iš tiesų šiuo metu genties gyvenime kur kas svarbesnį vaidmenį atlieka žemdirbystė. Jie augina kukurūzus ir sorgus – daugiau, be akacijų ir alavijų, tose sausose žemėse niekas neauga. Vyrai prižiūri gyvulius (tai jų pagrindinis darbas) – karves, ožkas ir avis, kurios sausuoju sezonu iškeliauja ganytis į Omo upės slėnį. Moterys beveik visą laiką gyvena vienos. Vyrai iš ganyklų į kaimą sugrįžta turėdami tik vieną tikslą – pratęsti giminę, o po to vėl išeina. Hamerių genties žmonės atletiški, jų kūno sudėjimas ne tik tvirtas, bet ir grakštus. Jie yra dailių ir išraiškingų veido bruožų, garsėja kaip dideli puošeivos – jų genties su niekuo nesupainiosi. Moterų plaukai supinti į daugybę mažų pečius siekiančių kasyčių, suteptų molio, pelenų ir sviesto mišiniu. Kaklai padabinti gausybės kriauklių ir karoliukų vėriniais, rankos išpuoštos tuzinu ar daugiau varinių tvirtai aplink rankas prigludusių apyrankių, kojos taip pat papuoštos aliuminio apyrankėmis. Ant kūnų matyti tankūs randai, atsiradę save pjaustant ir žaizdas gydant pelenais bei anglimi. Jos vaikšto nuogomis krūtimis, segėdamos tik „kvapius“ odinius sijonus, ant kurių prikabinta daugybė metalinių skambaliukų. Juosmenis taip pat puošia spalvotų karoliukų vėriniai. Vyrai galvas puošia įvairiaspalviais karoliukų vėriniais, ant rankų ir kojų nešioja žalvario papuošalus. Iš molio ir plaukų suformuoti kuodai ant kai kurių vyrų galvų rodo, kad pastaraisiais metais jie nužudė pavojingą gyvūną. Hameriai mėgsta fotografuotis, bet yra daug mažiau įkyrūs negu mursiai.
Jeigu pasiseks (t. y. jeigu vyks ši ceremonija, o ji dažniausiai vyksta tik porą kartų per metus), pamatysite svarbiausią hamerių bendruomenės įvykį – jaunuolių įšventinimo į vyrus ceremoniją: trijų dienų trukmės apeigų kulminaciją, vadinamą „šokinėjimu per jaučius“. Kai berniukas subręsta ir jo šeima sukaupia pakankamai galvijų, kad galėtų susimokėti už nuotaką, ateina laikas įšventinimo į vyrus ceremonijai. Tai didelė šventė, į kurią susirenka giminės ir draugai. Diena prasideda moterų svaiginimusi. Taip jos ruošiasi ritualui, kai bus mušamos lazdomis. Plakimas yra visiškai savanoriškas. Įsipareigojusios savo sūnums motinos ir seserys yra plakamos, kad įrodytų drąsą, atsidavimą ir berniuko palaikymą per šį išbandymą. Moterys retai kada šaukia, priešingai, erzina vyrus smogti stipriau. Ritualas baigiasi stipriu kraujavimu, giliomis žaizdomis ir garbės randais. Po pietų į eilę sustatomi jaučiai (šiomis dienomis įprastai sustatomi 6–8 jaučiai, tačiau anksčiau galėjo būti ir iki 30-ies). Visiškai nuogas įšventinamasis keista ir netvarkinga afrikietiška šukuosena, turi užšokti ant pirmojo jaučio nugaros ir, šokinėdamas nuo vieno jaučio ant kito, pasiekti eilės galą. Tada jis turi apsisukti ir pakartoti pasirodymą į kitą pusę. Tai jis turi padaryti tris ar keturis kartus, kol įrodys savo vertę susirinkusiesiems. Po sėkmingos ceremonijos vyras jau gali vesti (nebūtinai iš karto, kai kurie berniukai atlieka ceremoniją būdami vos 10 metų). Tačiau jei jam nepavyksta peršokti visų jaučių, bandyti dar kartą jis gali tik po metų.
Už papildomą mokestį (apie 250–300 birų), jei bus galimybė, galima užsakyti genties Evangadi šokius. Jei tuo metu vyktų ceremonija „šokinėjimas per jaučius“ (už papildomą mokestį), galima joje dalyvauti. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje Turmyje.
Atstumas – apie 200 km;
11 DIENA. TURMIS– KONSO-ARBA MINČAS (P,V)
Po pusryčių išvyksite į Arba Minčą. Pakeliui aplankysite Arboro gentis, kurios dėl kilmės ir kultūrinių sąsajų su Konso ir aplinkinių žemumų klajokliais tradiciškai atlieka svarbų tarpininko vaidmenį prekiaujant tarp Omo upės slėnio ir Konso aukštumų. Taip pat aplankysite Konso kaimą su gentimi bei vadinamąjį Etiopijos Niujorką. Ši vieta garsi terasine žemdirbyste, o vietiniai gyventojai čia sunkiai dirbdami ūkininkauja. Pats žodis „konso“ reiškia „aktyvus darbe“, t. y. ne tinginys. Aplankysite Konso vaduko namus ir toliau keliausite į Arba Minčą. Vakarienė ir nakvynė lodžijoje Arba Minče.
Atstumas-apie 260 km;
12 DIENA. ARBA MINČAS- HAVASA (P,V)
Po pusryčių išvyksite į Havasą. Havasa yra didžiausias Etiopijos Lūžių slėnio miestas su maždaug
138.000 gyventojų, kurio nedidukas, dailiai suplanuotas centras yra neįprastai šviesus ir modernus. Havasa – Sidamo kalba reiškianti „plačią lygumą, tinkamą ganyti“ yra įsikūrusi rytinėje mažiausio ir gražaus Lūžių slėnio ežero, taip pat vadinamo Havasa, pakrantėje.
Nėra abejonės, kad pagrindinis Havasos traukos objektas yra šis ežeras, mažiausias Etiopijos Lūžių slėnyje, daugiau nei 9 000 hektarų ploto, siekiantis iki 22 metrų gylio. Tankūs krūmynai ir figmedžių giraitės palei ežero pakrantę yra labai saugomos ir knibžda paukščiais. Ežere taip pat gyvena begemotai, bet juos paprastai galima pamatyti tik iš valties. Ežero pakrantėje kasdien prekiaujama žuvimis. Tai viena tinkamiausių vietų įvairiems vandens paukščiams stebėti, tarp jų – ir afrikiniam marabu. Vandenyje ar pakrantėje galima išvysti daugybę garnių, gandrų, žuvėdrų, sėjikų ir ilgakojų pelkių paukščių, o visoje Afrikoje turbūt nėra geresnės vietos spalvingoms ir sėslioms nykštukinėms žąsims stebėti. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje Havasoje.
Atstumas-apie 285 km;.
13 DIENA. HAVASA-ADIS ABEBA (P,V)
Po pusryčių, anksti ryte išvyksite į Havasos žuvų turgų ir tęsite kelionę į Adis Abebą. Pakeliui sustosite prie Lūžių slėnio Langano ežero ir sekliausio slėnyje ežero Zeway. Trumpas poilsis viešbutyje atvykus.
Adis Abeboje – atsisveikinimo vakarienė tradiciniame restorane su tradiciniais šokiais.
Atstumas –apie 270 km;
14 DIENA ADIS ABEBA–STAMBULAS–VILNIUS
Išvykimas į oro uostą. Skrydis Adis Abeba-Stambulas-Vilnius.
Kelionės data: 2014 11 03
Kelionės kaina: 9.599 Lt 2.779,87 € asmeniui dviviečiame kambaryje.
Į pasiūlymą įskaičiuota
Į pasiūlymą neįskaičiuota
Pastabos
pasikeitus lėktuvų bilietų ir (arba), lito ir JAV dolerio santykiui, kitų paslaugų kainoms, kelionės data ir kaina gali keistis;
kelionės organizatorius pasilieka teisę keisti lankytinus objektus į kitus, jei numatyti programoje objektai yra uždaryti dėl iš anksto nepaskelbtų priežasčių arba priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti iki kelionės pradžios;